Radau Karolainos raštelį, kurį ana pametėjo per istoriją ir prisiminiau raštelių liūtis per chemijos kontrolinius. Kikiki.
Nu fu tie murzini ale sniego kalnai gatvėse. *suraukia nosį*
Nu ką aš jums galiu pasakyti? Cinamoninė arbata, šešios poros kumštinių pirštinių ir šokoladiniai sausainiai kažkur prie jūros pavėjui šiandien buvo tikrai osom.
Suvalgiau visą baltą šokoladą. Žinutės d a r negaunu. Kvailai tūpčioju aplink žaviai kvepiančią raudoną tulpę.
Nu va. Turiu būgdnininką Edgarą ir bosistą Gytį.
Ahr! Ir vėl valgant pusrytukus, saulė dešinį skruostą šildo. (mm)
Čia mes pratę nesisveikint. O tas dėdė pažeidinėja taisykles ir verčia mane jaustis nepatogiai. Ot.
Bet snaigės dydžio kaip vatos kamuoliukai. Kai kokioj amžino įšalo žemėj.
Profilaktiškai nužliumbiau posmą, dabar einu arbatos. Miau.
Pavasaris aukštėlninkas nugriuvo žemėn
Su visais pavasariškais savo atributais.
Nubudę varlės baloje pasakė žiemai amen,
Ir matosi iš saulės snukio, jog šalčiams iš tiesų kaput bus.
(Kazys Binkis)
Ale šiandien visai leidau sau pasiplūduriuot paviršium.
Žinote, kaip atsirado demokratija? Kartą Dievas pasikvietė Adomą, pastatė prieš jį Ievą ir tarė:
- Na, o dabar rinkis žmoną!
Ryt rašysiu laišką Aurelijai. Pasižadu. Ir klausysiu sandalų. Nu kaip miau.
Céret vyšnios Prancūzijoje prisirpsta anksčiausiai.
Celės ir tylos.
Lašas tekilos.
Tiesos ir vėjai.
Tu šitiek žadėjai.
Kažkoks nematomas lietus. Nesimato, bet girdisi.
Apsiskanauju Raffaello ir einu paštan.
Ale taip gerai su ta pižama...
Eina načiort kaip skanu. Praktiškai dvi paras nieko nevalgius, kapoju bulvių košę su troškintom morkytėm. :)
