Trys dienos kažkokio senoviško, nuostabaus gyvenimo ir grįžau į civilizaciją... Haha... Ir maudžiausi naktį, per nuostabią pilnatį, ežere... nuoga. :D
Kažkokie vyriokai už lango alytaus himną traukia. Haha... miela. :)
Bl man tai sekasi su viesuoju transportu. Atvaziavau nezinau kur, net nezinau i kure puse man dabar eit, tik zinau kad toli, o as dar veluoju.
Matau žmones skecius ne nuo lietaus nesiojasi, o nuo saules. :D
Patikėčiau dievu, jeigu jis man dabar iš dangaus šalto alaus buteli numestų...
Labiau manęs užknist alytaus viešasis transportas jau negali!
Viršūnė. Pusvalandį laukiau busiuko, o jis paėme ir pravažiavo! Einu pėškom, bl nx.
Vasaros naktim taip gera gera gera... ir... liūdna.
Posakį "duok durniui kelią" reikėtų pakeist į "nušauk durnių, jei trugdo praeit."
Laiką mes taip skaičiuojam:
- Seniai jau jūs čia?
- Jau trys bokalai kaip sėdim.
- Kada namo pareisi?
- Nu va po kokių dviejų butelių.
"- Mergaitės, gal jus pavežėti?
- Mes jau ne mergaitės, mus jau pavežėjo."
Daugiau aš su šitais batais į mišką neisiu, ir išvis jau turbut, kad niekur neisiu. ;D
Nekenciu kai vidury dienos, miesto centre, suplyšta pedkelnės.
Vietoj "eik nachuj" dabar sakysiu "eik su dievu".
Taip nuostabiai lyja. Na va. Pirmas kartas šį... pavasarį, kai aš tokia šlapia. Taip šilta ir gražu, kad atsigulčiau dabar baloj iš tos laimės. :D
Man šiandien nuostabiai blogų minčių kilo. Velniai mane griebtų!
Taip šviesu, kad nieko nematau.
Aš toke laiminga, kad norėčiau numirt.
Skauda, net negaliu liautis šypsotis.
Mane turbūt prakeikė, o šitaip sekasi!
Gražu, net vemt verčia...
